Partneriu pasiulimai





Bendroji dalis Vairuojančio tarnybinę arba nuosavą transporto priemonę darbo reikalais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija
Vartotojo vertinimas: / 8
BlogiausiasGeriausias 
Vairuoti tarnybinę arba nuosavą transporto priemonę darbo reikalais gali įmonės darbuotojas (toliau tekste – vairuotojas), turintis vairuojamos transporto priemonės kategorijos pažymėjimą, sveikatos žinių pažymėjimą, turintis medicininės komisijos išvadą (sveikatos pažyma - forma 047/a arba įrašas med.knygelėje - forma 048/a) apie sveikatos būklės tinkamumą atliekamam darbui bei galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą forma 083-1/a, instruktuotas apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus. Darbuotojas privalo išklausyti įvadinį saugos ir sveikatos, saugos ir sveikatos darbo vietoje instruktavimus, instruktavimus įforminant atitinkamuose instruktavimų registravimo žurnaluose.
Darbuotojai instruktuojami ir jų saugos ir sveikatos žinios tikrinamos periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per dvylika mėnesių.  Įmonės vadovas, atsižvelgdamas į darbinės veiklos pavojus, profesinės rizikos vertinimo rezultatus, gali nustatyti dažnesnį instruktavimo periodiškumą. Darbo inspektoriai, vairuojantys nuosavą automobilį darbo reikalais (turintys atitinkamą vadovo leidimą naudoti nuosavą automobilį), instruktuojami kaip vairuotojai.
Papildomas instruktavimas įforminamas instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir (arba) specialioje instruktavimo registravimo kortelėje, papildomai darbo vietoje darbuotojai turi būti instruktuojami:
  • atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas;
  • patvirtinus naujus arba pataisius įmonės norminius dokumentus (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kt.);
  • darbuotojui pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, kurių nevykdant įvyko ar galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, incidentas, avarija, gaisras, sprogimas, arba pastebėjus jo nesaugų elgesį;
  • pareikalavus darbo inspektoriui, kai nustatoma, kad darbuotojo žinių nepakanka atliekamam darbui;
  • darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų;
  • įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui nusprendus, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų.
Darbuotojas privalo laikytis nustatyto darbo ir poilsio laiko reikalavimų:
  • laikytis darbo, specialių pertraukų ir poilsio laiko paskirstymo, nustatyto įmonės darbo tvarkos taisyklėse arba įmonės vadovo įsakymu;
  • dirbtas laikas turi būti žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose;
  • draudžiama dirbti dvi pamainas iš eilės;
  • pertrauką pavalgyti ir pailsėti darbuotojas naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo metu gali palikti darbo vietą;
  • ateiti į darbą pailsėjęs. Draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu darbo vietoje ir teritorijoje vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotines ir toksines medžiagas.
Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe (jeigu jis pajėgia), ir asmuo, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami pranešti tiesioginiam darbo vadovui, įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai apie nelaimingą atsitikimą darbe. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą darbe arba jo padarinius, privalo nedelsdamas suteikti nukentėjusiam pirmąją medicinos pagalbą. Įmonės vadovas, tiesioginis darbo vadovas privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos ir kitokios pagalbos suteikimą, o prireikus nugabenti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe ar mirties darbe, įvykusios dėl darbuotojo sveikatos būklės, tyrimą. Darbo vieta ir įrenginių būklė turi būti išsaugoti tokie, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu, iki nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai, tačiau tai turi būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota, nufilmuota.
Pastebėjus įrenginių ar įrangos gedimus, esant nesaugiai darbo vietai, netvarkingoms asmeninėms apsaugos priemonėms, jei darbo vieta nepakankamai apšviesta, darbus nutraukti ir nedelsiant pranešti tiesioginiam darbo vadovui arba įmonės vadovui.
Asmens higienos reikalavimai:
  • darbo vietoje nelaikyti ir nevalgyti maisto produktų;
  • draudžiama dėvėti naftos produktais ir kitais teršalais suteptus drabužius;
  • sutepus rankas ir kitas kūno dalis naftos produktais, nedelsiant nuvalyti rankų valymo pastomis arba nuplauti vandeniu su muilu;
  • draudžiama darbo drabužius susegti smeigtukais, adatomis, kišenėse laikyti aštrius daiktus, naudoti darbo drabužius ne pagal paskirtį;
  • pakilus darbuotojo kūno temperatūrai pranešti tiesioginiam darbo vadovui arba įmonės vadovui ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Įmonės darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, su kuriais buvo supažindintas, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė.
Darbuotojas privalo:
  • mokėti dirbti saugiai, saugoti savo ir aplinkinių sveikatą, netrukdyti saugiai dirbti kitiems;
  • teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
  • vykdyti įmonės darbo tvarkos taisyklių reikalavimus;
  • apie pastebėtą neblaivų darbuotoją (vairuotoją) nedelsiant pranešti administracijai ir imtis visų priemonių nelaimei užkirsti;
  • dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra instruktuotas;
  • pavestą darbą atlikti pačiam, tiesioginio darbo vadovo arba įmonės vadovo nurodymo nepavesti darbo atlikti kitam;
  • taisyklingai naudoti technines pagalbines priemones bei asmenines apsaugines priemones;
  • vykdyti įmonės vadovo ir tiesioginio darbo vadovo teisėtus nurodymus;
  • žinoti apie galimus pavojus, kylančius tuo atveju, kai darbai vykdomi pažeidžiant saugos ir sveikatos darbe reikalavimus;
  • informuoti tiesioginį darbo vadovą arba įmonės vadovą apie susižalojimus darbo metu bei ūmius sveikatos sutrikimus, susijusius su darbu.
Darbuotojas turi teisę:
  • reikalauti, kad įmonė sudarytų saugias ir sveikas darbo sąlygas, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
  • sužinoti iš tiesioginio darbo vadovo, įmonės vadovo apie darbo aplinkoje esančius sveikatai pavojingus ir kenksmingus veiksnius;
  • susipažinti su sveikatos tikrinimų rezultatais. Jeigu su jais nesutinka, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;
  • tartis su įmonės vadovu (tam įgalioti darbuotojų atstovą) dėl darbo sąlygų gerinimo;
  • atsisakyti dirbti, kai kyla pavojus sveikatai ir gyvybei;
  • įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
  • iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, tiesioginį darbo vadovą, įmonės vadovą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją.
Vairuotojas turi turėti reikiamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių, kad galėtų:
  • saugiai vairuoti bei suprasti eismo pavojus ir įvertinti jų rimtumą;
  • nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai;
  • laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti eismo įvykių keliuose, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių;
  • nustatyti svarbiausius transporto priemonių gedimus, ypač keliančius pavojų saugiam eismui, ir sugebėti juos pašalinti;
  • įvertinti veiksnius, darančius įtaką vairavimui (alkoholį, nuovargį, susilpnėjusį regėjimą, emocijas ir pan.);
  • padėti užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, ypač labiausiai pažeidžiamų (vaikų, pėsčiųjų, dviratininkų, neįgaliųjų) bei rodyti deramą pagarbą visiems eismo dalyviams.
Vairuotojas turi žinoti:
  • transporto priemonės, kuria vairuoja paskirtį, naudojimą, leidžiamą maksimalią masę;
  • transporto priemonės agregatų, sistemų ir prietaisų paskirtį bei jų išdėstymą, vartojamas eksploatacines medžiagas ir jų keitimo periodiškumą, techninės eksploatacijos gedimų požymius;
  • valstybinių techninių apžiūrų periodiškumą;
  • kelio ženklus bei kelių ženklinimą, eismo reguliavimo signalus (šviesoforų bei reguliuotojo), šviesos prietaisų naudojimo, manevravimo, transporto priemonių išsidėstymo kelyje reikalavimus, važiavimo per sankryžas bei geležinkelio pervažas ir transporto priemonių vilkimo ypatumus, sustojimo ir stovėjimo draudimo vietas, greičio apribojimus; krovinių (bagažo) gabenimo ir keleivių vežimo taisykles;
  • atsakomybės rūšis ir jų taikymą už Kelių eismo taisyklių, aplinkos apsaugos, darbų saugos, priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus;
  • vairuotojo pareigas, jo budrumo ir dėmesio kitiems eismo dalyviams svarbą; psichofiziologinės būsenos (dėl alkoholio, narkotikų, vaistų ir kitų svaigiųjų medžiagų poveikio, ligos, nuovargio, buities ir darbo sąlygų, emocijų) įtaką reakcijai ir dėmesiui, situacijos suvokimui, vertinimui bei optimalių sprendimų priėmimui;
  • eismo įvykių priežastis, vairavimo rizikos veiksnius, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis, kelių tipais ir jų danga, paros laiku; saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, sustojimo–stabdymo kelią ir išsilaikymą jame, esant įvairioms meteorologinėms ir kelio sąlygoms, atsižvelgiant į važiavimo greitį ir vežamo krovinio ypatybes;
  • specifinius rizikos veiksnius, susijusius su kitų eismo dalyvių menka patirtimi ir labiausiai pažeidžiamais eismo dalyviais: vaikais, pėsčiaisiais, dviratininkais ir neįgaliaisiais;
  • pavojus, susijusius su įvairių transporto priemonių judėjimu ir vairavimu bei skirtingomis vairuotojų apžvalgos zonomis;
  • dokumentus, kuriuos būtina turėti eksploatuojant transporto priemonę;
  • eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui (įspėjamųjų ženklų išdėstymas, avarinės šviesos signalizacijos įjungimas, keleivių išlaipinimas, pirmosios medicinos pagalbos suteikimas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims, gesintuvų naudojimas ir t.t.);
  • saugos reikalavimus, susijusius su transporto priemone, kroviniu, keleiviais, nuimant ar keičiant ratus; saugos diržams, saugos sėdynėms vaikams, sėdynių atramoms galvai keliamus reikalavimus ir vaikų vežimo saugos reikalavimus; kelių transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones (degalų taupymas, teršalų neutralizavimo sistemų naudojimas ir pan.);
  • transporto priemonių, krovinių (bagažo) ir gyvybės draudimo tikslus, rūšis ir rizikos grupes;
  • transporto priemonių mechaninius gedimus, turinčius didžiausios įtakos saugiam eismui ir aplinkai, pavyzdžiui: vairo, pakabos, stabdžių sistemos, padangų, žibintų, reflektorių bei sklaidytuvų, posūkių rodiklių, veidrodžių, priekinių stiklų valytuvų, išmetamųjų dujų šalinimo sistemos, saugos diržų bei įspėjamojo garso signalo.
Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti Vyriausybės nustatyto pavyzdžio nuolat galiojantį ar laikiną vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, valstybinės techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių numatytus dokumentus.
Motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo pavėžėti transporto priemone policijos ar muitinės pareigūnus, atliekančius neatidėliotinas tarnybines pareigas, ir medicinos darbuotojus, vykstančius pas ligonį, kurio gyvybei gresia pavojus, bei nuvežti į gydymo vietą asmenis, kuriems reikia skubios medicinos pagalbos.