Partneriu pasiulimai





Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas
Vartotojo vertinimas: / 6
BlogiausiasGeriausias 

Įmonės darbuotojai kartą per metus instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingas vadovas Įmonės direktoriaus, jo įgaliotas atstovas pareigos vardas ir pavardė.
Įmonės darbuotojai privalo kiekvienais metais pasitikrinti sveikatą.


Bendri darbo higienos ir ekologijos reikalavimai:

  1. darbiniams ir nuosaviems drabužiams saugoti įrengtos rūbinės;
  2. negalima vienoje spintelėje laikyti darbinių ir nuosavų drabužių;
  3. rūbinėse turi būti švaru ir tvarkinga. Rūbinėse negalima laikyti pašalinių daiktų;
  4. negalima laikyti maisto produktų darbo vietose ir rūbinėse;
  5. prie rūbinės įrengiamas dušas;
  6. darbuotojai aprūpinami muilu, o esant galimybei ir rankšluosčiais;
  7. valgyti galima valgykloje;
  8. baigus darbą būtina nusiprausti ir persirengti savais drabužiais.

Ekologiniai reikalavimai. Darbuotojai privalo:

  1. saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, savo veikla nepažeisti aplinkos kokybės normatyvų ir standartų;
  2. laikytis atliekų rūšiavimo, sandėliavimo, nukenksminimo tvarkos, aplinką ir orą teršiančių medžiagų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių;
  3. žinoti cheminių medžiagų sandėliavimo, fasavimo ir transportavimo tvarką, nukenksminimo būdus įvykus avarijai.

Bendrieji priešgaisrinės saugos reikalavimai:

  1. darbuotojai privalo mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
  2. teritorija ir patalpos turi būti švarios, tvarkingos, reguliariai valomos, atliekos bei šiukšlės išvežamos;
  3. visi priėjimai ir privažiavimai prie pastatų, gaisrinių baseinų, hidrantų ir kitų gaisro gesinimo priemonių turi būti laisvi;
  4. laiptinės, koridoriai ir kiti evakuacijos keliai visuomet turi būti laisvi, neužkrauti daiktais;
  5. teritorijoje ir patalpose negalima kūrenti laužų, fakelų, rūkyti. Naudoti ugnį ir dirbti suvirinimo darbus ne stacionarinėse vietose galima tik turint raštišką leidimą;
  6. rūkyti galima tik tam skirtose ir pažymėtose vietose;
  7. turi būti nustatytos medžiagų, žaliavų ir produkcijos saugojimo kiekvienoje gamybinėje patalpoje ar sandėlyje normos;
  8. nuo staklių, įrengimų, šviestuvų, visų komunikacijų ir statybinių konstrukcijų turi būti valomos dulkės;
  9. išlieti degūs skysčiai turi būti nedelsiant užberti smėliu ir pašalinti iš patalpos;
  10. negalima dėvėti degalais suterštų drabužių;
  11. negalima valyti patalpų ir įrenginių degiais skysčiais;
  12. negalima palikti įjungtų į tinklą elektros mašinų ir prietaisų;
  13. naudojamus elektrinius virdulius būtina statyti ant nedegių padėklų;
  14. visi elektros įrenginiai ir instaliacija turi būti tvarkingi.

Civilinės saugos reikalavimai:

  1. darbuotojai privalo žinoti, kaip elgtis katastrofų, stichinių nelaimių arba ginkluoto užpuolimo atvejais;
  2. apie galimas civilinės saugos situacijas gyventojai įspėjami signalu „Dėmesio! Visiems!“, jis duodamas įjungus sirenas, įmonių gaisrinius signalus ir kitas signalines priemones, kuriomis gyventojai įspėjami, kad pagal šį signalą būtina: įjungti radiją, radijo transliacinius ir televizijos imtuvus, per kuriuos bus skelbiamas skubus žodinis pranešimas apie susidariusią padėtį;
  3. galimi žodiniai pranešimai:
    • „Dėmesio! Civilinės saugos tarnybos! Piliečiai! Dėl iškilusios priešo oro užpuolimo grėsmės skelbiamas oro pavojus!..“
    • „Dėmesio! Kalba civilinės saugos tarnyba! Piliečiai! Priešo oro puolimo pavojus praėjo. Oro pavojus atšaukiamas…“
    • „Dėmesio! Kalba civilinės saugos tarnyba! Piliečiai! Iškilo radioaktyviojo užteršimo grėsmė!..“
    • „Dėmesio! Kalba civilinės saugos tarnyba! Piliečiai! Iškilo cheminio užteršimo grėsmė!.. Skubiai užsidėkite dujokaukes, odos apsaugos priemones ir eikite į slėptuvę…“
    • „Dėmesio! Kalba civilinės saugos tarnyba! Piliečiai! Dujos, amoniakas!“, „Dujos, ciklonas!..“ Užsidėkite dujokaukes ir skubiai eikite iš užterštos zonos!“
  4. gali būti skelbiami ir kiti pranešimai: apie stichines nelaimes, dideles avarijas, apie priemonių techninį patikrinimą, gyventojų evakuaciją.
  5. Civilinės saugos užsiėmimuose apmokoma, kaip darbuotojas privalo elgtis konkrečiu atveju, todėl būtina juos lankyti.

Medicininės aptarnavimo priemonės ir pirmosios pagalbos suteikimas:

  1. darbuotojai privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą esant nedidelėms traumoms: susimušus, patempus raiščius, išnirus sąnariams, lūžus galūnių kaulams, susižeidus, kraujuojant, patekus krislui į akį, nusideginus chemikalais, ištikus šilumos ar saulės smūgiui, apsinuodijus dujomis ar garais ir nukentėjus nuo elektros srovės;
  2. pagal nustatytą tvarką darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą.

Bendrieji elektrosaugos reikalavimai:

  1. elektros srovei pažeidus žmogaus organizmą, susitraukia raumenys, sutrinka širdies veikla ir kraujo apytaka, paraližuojami nervų centrai, atsiranda nudegimų. Organizmo pažeidimo elektros srove laipsnis priklauso nuo srovės stiprumo, tekėjimo kūnu kelio ir veikimo trukmės. Srovės stiprumas priklauso nuo įtampos ir laidininko (organizmo varžos). Kuo didesnė organizmo ir apsaugos priemonių varža, tuo mažiau srovės pereis per jį;
  2. nepavojinga žmogui galima laikyti 0.015 A stiprumo srovę, o elektros prietaisuose žmogaus organizmui nepavojinga ne didesnė kaip 36 V įtampa. Tekant 0.005 A srovei, pastebimai dreba rankų pirštai ir jaučiamas skausmas. Sustiprėjus srovei iki 0.02 A prasideda rankų traukuliai ir nukentėjusysis negali pats atsiplėšti nuo laido. Kai srovė 0.05–0.08 A – paraližuojamas kvėpavimas, o kai 0.11 A – prasideda širdies aritmija ir sutrinka kraujo apytaka. Sustojus kvėpavimui ir sutrikus širdies veiklai, žmogus gali uždusti. Tokiu atveju nukentėjusįjį reikia greitai (per 4–5 min.) išlaisvinti nuo srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą;
  3. tiesioginė fizinė pažeidimo priežastis elektros traumos atveju yra elektros srovės, tekančios žmogaus kūnu, stiprumas. Dėl labai nevienodos žmogaus kūno varžos srovės stiprumas esant tokiai pat įtampai gali labai keistis. Kai oda drėgna (pvz., prakaituoja), kai žmogus neblaivus, pavargęs, kūno varža sumažėja. Kai patalpose yra drėgmės, garų ir cheminių dujų, amoniako ir kitų medžiagų, labai sumažėja elektros įrengimų izoliacijos ir žmogaus odos varža, todėl sustiprėja srovė, vadinasi, didėja pažeidimo pavojus žmogui;
  4. žmones elektros smūgis ištinka atsitiktinai prisilietus prie plikų laidų, kuriuose yra įtampa, prisilietus prie elektros įrenginių konstrukcijos elementų ar korpusų, kuriuose buvo įtampa dėl pažeistos izoliacijos, būnant arti srovinių dalių susijungimo su žeme vietos (pvz., kai nutrūksta ir ant žemės nukrinta oro linijos laidai);
  5. dirbantieji, aptarnaujantys elektrifikuotas stacionarines ar savaeiges (judamas) mašinas ir įrenginius, turi būti apmokyti ir jiems suteikta reikiama AK, VK, PK elektrosaugos kvalifikacija;
  6. kad būtų galima saugiai dirbti prie elektros įrenginių, reikia naudoti apsauginius aptvarus, laikytis reikiamų atstumų iki srovinių dalių. Kad nepasitaikytų klaidingų operacijų, kai kurie aptvaro apsaugos gaubtai ar dangteliai yra blokuojami su aparatais, t. y., nuėmus gaubtą nuo aparato išsijungia srovė;
  7. elektros įrenginių korpusai turi būti įžeminti. Aptarnaujantis personalas privalo besąlygiškai laikytis saugos taisyklių;
  8. apsisaugoti nuo elektros smūgio naudojamos įvairios apsaugos priemonės, kurios pagal paskirtį skirstomos į tris grupes:
    • įspėjančios, kad negalima liesti dalių, kuriose yra įtampa. Tai aptvarai, apsaugos signalizacija, plakatai, įspėjamieji užrašai, laikinas įžeminimas ir prietaisai, kurie rodo, kad yra įtampa;
    • turinčios didelę varžą ir apsaugančios nuo elektros smūgio. Tai dielektrinės pirštinės, dielektriniai kaliošai ir batai, izoliaciniai padėklai ir kilimėliai, izoliuotos instrumentų rankenos ir kt.;
    • apsaugančios nuo elektros lauko veikimo.
  9. atsitiktinai atsidūręs netoli nukritusio ant žemės laido, žengęs žingsnį ir pastatęs kojas ant žemės dviejuose taškuose, kur yra skirtingi potencialai, žmogus yra veikiamas vadinamosios žingsnio įtampos, nes per kojas teka srovė. Kojose atsiranda traukuliai, žmogus griūna ir gali būti veikiamas dar didesnės įtampos. Tos įtampos galima išvengti kojas pastačius greta, o iš pavojingos zonos išeiti reikia šokuojant ant vienos kojos arba statant pėdą prie pėdos;
  10. dirbant prie elektros įrenginių ar juos aptarnaujant būtina patikrinti, ar įrenginys yra įžemintas, ar tvarkingas valdymo pultas, o kabelių sujungimo ir prijungimo vietos yra uždengtos ir izoliuotos;
  11. jei prisilietęs prie srovės šaltinio žmogus negali pats atsitraukti, jam reikia skubiai padėti. Nuo srovės šaltinio atitraukiama įvairiai:
    • išjungiama elektra (nuspaudžiamas jungiklis, išsukami saugikliai, kirviu ar kastuvu nukertami laidai ir pan.);
    • atitraukiama nutvėrus už sausų drabužių;
    • nukentėjusysis izoliuojamas nuo žemės ar įžemintų objektų (po juo pakišama lenta), jis atitraukiamas virve ar pan..
  12. atitraukiant nuo elektros, reikia žinoti, kad atjungus srovę nukentėjęs kris. Kad jis krisdamas nesusižeistų, jį reikia pagauti.Pats gelbėtojas gali nukentėti nuo įtampos, todėl negalima liesti nukentėjusiojo nuogo kūno, drėgnų drabužių ir pan. Nuo elektros atitrauktam nukentėjusiajam reikia tuojau pat suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją. Jeigu žmogus kvėpuoja, reikia laikyti jį ramioje vietoje, kol atvyks gydytojas. Nukentėjusiajam draudžiama vaikščioti. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, bet pulsas apčiuopiamas, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą. Jei pulsas neapčiuopiamas (akies vyzdys išsiplėtęs), darant dirbtinį kvėpavimą reikia masažuoti širdį.